06 Kov “Rožiniai pilkieji” auliniai veltiniai
Ilgainiui veltinukai – kitaip “veilokai” – buvo gaminami šilumai, patogumui ir būdavo nepakeičiami siaučiant speigams ir temperatūrai laikantis arti minus trisdešimties ir daugiau. Gal kas pamena tuos laikus, kai veidą tekdavo užsidengt, kad tik akys matytųsi, o sniegas girgždėte girgždėdavo minant takus per pusnis iki kelių…
Tokie “avibačiai” – pavadinkim juos taip, kadangi gaminami Rusijoje, iš kurios atkeliavo ir į Lietuvą, būdavo būtent iš avies vilnos- puikiai apsaugodavo kojas tokią šaltą žiemą.
Nuostabios vilnos savybės nepakeičiamos ir šiuolaikiniame vartotojų pasaulyje. Šiai dienai rankomis gaminami originalūs, išskirtiniai aulinukai – “kvėpuoja”, masažuoja kojas, šildo, gerina kraujotaką. Kas gali būti geriau? Manyčiau, žmonija “atsikando” visos chemijos ir grįžta ten, iš kur atėjo – dairosi natūralumo, ekologijos, itin vertina senuosius amatus ir savo galimybes, kurių net neįtarė turį (turiu galvoje rankdarbius, senuosius amatus…).
Veltinukus dėvi ir naujagimiai, ir suaugusieji, vyrai ir moterys, bobutės ir diedukai. Įsispyrus į kaliošiukus, kurių apstu įvairių spalvų ir dydžių, dekoruotų ir vienspalvių, galima keliauti ir per balas, ir spaudžiant šaltukui (išbandžiau juos prie -20 – nesušalau:). Įdomu tai, kad veltinukai taip “prilimpa”, jog sunkiai paskui gali jų atsikratyt ir padėti pailsėt vasarai. Beje, kadangi vilna turi savybę valytis pati (kažkoks stebuklas, sakau, kad ji gyva!), jie nuolat kaip nauji!Jokio kvapo nemalonaus, ir veltinukų padas išsiformuoja pagal jūsų pėdą, labai jauku ir patogu…Patyriau savo kailiu, tad tai išties ne iš piršto laužta…
Na, prigyriau, prigyriau, dabar jau Jums teks išbandyt patiems!
